Tai giliausias pasąmonės pažinimo būdas, o dėl to psichoanalizėje galimi didžiausi asmenybės pokyčiai. Ji nuo psichoterapijos skiriasi tuo, kad paprastai yra intensyvesnė – 4/5 kartus per savaitę – ir vyksta analizandui gulint ant kušetės. Analizandas savo psichoanalitiko nemato ir dėl to jam lengviau kyla laisvosios asociacijos. Šios ir atspindi  giliausius pasąmonininius procesus.

Z. Freud‘as buvo psichoanalizės pradininkas. Ir nors nuo jo laikų psichoanalizė labai pasikeitė, tačiau jo pagrindinės idėjos apie pasąmonę ir jos pažinimo būdus išliko. Gerai žinomi Z. Freud’o žodžiai, kad sapnai – tai “karališkas kelias į pasąmonę”, iš esmės ir pažymi vieną svarbiausių psichoanalizėje naudojamų būdų. Sapnai atspindi mūsų psichikoje vykstančius pasąmoninius procesus. Dalis gali būti ir sąmoninga, tačiau šių procesų analizėje sapnai neužima tokios svarbios vietos. Sapnas turi savo simboliką, tačiau svarbu tai, kokios asociacijos kyla pačiam sapnavusiajam. Kartais galbūt klaidingai įsivaizduojama, kad papasakojus savo vieną sapną psichoanalitikas gali jį interpretuoti. Gali, bet greičiausiai netiksliai. Tam, kad galėtume suprasti sapną, turime žinoti daugiau ir apie patį pacientą, ir apie tai, kas vyksta paciento gyvenime šiuo metu, kas vyko dieną prieš sapnuojant. Kiekvienas sapnas yra paciento psichinių procesų atspindys tuo konkrečiu metu. Tačiau, nors sapnų analizė yra daug atskleidžiantis būdas psichoanalizėje, tai nereiškia, kad žmogus, kuris nesapnuoja ar sapnuoja retai, negali į ją eiti. Svarbu visa, ką žmogus kalba, tai kas jam tuo metu ateina į galvą, nes tai irgi yra žmogaus psichikos atspindžiai.